Cituoju Zitos Cepaites postus facebooke apie Dalią Asanavičiūtę, koncervatorių kandidatę užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių rinkiminėje apygardoje:
1) “Atsargiai – apgavystė!!! Atsidarau vieną dieną internetą ir šast reklama. Spokso į mane padėrusiu žvilgsniu ir vos išspaudžia šykštų šypsnį. Prierašas – „Jūsų kandidatė į Pasaulio lietuvių apygardą“. Melas, ponai – tai ne mano kandidatė! Tai konservatorių kandidatė, kurią grūda toks ponas Žygimantas Pavilionis. Prisimenat tokį? Aha, tasai, kuris, kai pats kandidatu Londone 2016 prisistatė, dvigubą pilietybę užsienio lietuviams susiriesdams žadėjo. O iš tų pažadų pššš išėjo, gerai pamenam. Supranta Ž. Povilionis, kad jam pasaulio lietuvių mulkinti nebepavyks, tai ponią su panašia morale vietoje savęs ėmė stumti. Anglijos lietuviai puikiai žino padėrusio žvilgsnio savininkės gabumus – pasimeiliauti prie valdžios ir spardyti tuos, kas jai nepritaria. Ne taip seniai bemaž dvidešimt žmonių iš JKLB išspyrė – net nesiteikė paaiškinti už ką. Dabar giriasi, kiek JK lietuviams padėjusi. Tai kodėl tokios „geradarės“ JKLB neiškėlė kaip nepriklausomos kandidatės? Pati savęs irgi nedrįso išsikelti, jaučia, kad žmonės jos nemėgsta. Net tų 1000 parašų, kurių nepriklausomiems reikia, kad juos užregistruotų, nebūtų sukrapščiusi. Nepakeliui man su tokia kandidate. Ir ne man vienai nepakeliui. Klausiate kodėl ir norite faktų? Laukite tęsinio.“
2) „Ne mano kandidatė! Tęsiu toliau, nes p. Asanavičiūtė kasdien lenda į akis su savo reklama. Reklama kainuoja brangiai. Hm... o iš kur pinigai? Negi konservatoriai būtų tokie dosnūs poniai vos prieš 3 mėn. įstojusiai į partiją? Tikėkimės, kad p. kandidatė pateiks ataskaitą, nors kaip rodo jos veikla JK, atsiskaityti bei atsakinėti į klausimus ji baisiai nemėgsta. Štai nesenas atvejis – š.m. birželio pabaigoje p. Asanavičiūtei bei dar keturiems Lietuvių namų bendrovės (LNB) direktoriams buvo išsiųsti klausimai, susiję su teismais dėl Lietuvių sodybos pardavimo. Dalykas tas, kad teismai tęsiasi jau turbūt keturi metai, advokatams išmėtyta bele kiek pinigų, o rezultatas nulinis. Bendruomenės nariai bei privatūs akcininkai niekada nebuvo informuoti, nei kiek, nei iš kokių lėšų, nei už kokius konkrečius darbus mokama advokatams. Vien gandai, kad sumos gali siekti šimtus tūkstančių svarų. Klausimai buvo tokie - kiek ir už ką konkrečiai mokėta bei kuris iš LNB direktorių ir kokiu dokumentu įgaliotas teikti instrukcijas advokatams.
Po poros savaičių prasidėjo tikras detektyvas. Per numatytą laikotarpį negavę atsakymo nei iš vieno iš LNB direktorių, pradėjome aiškintis, ar laiškai pasiekė adresatus. Susisiekus telefonu su keletu direktorių, paaiškėjo, kad laiškų jie negavo, nors šie buvo siųsti registruotu paštu. Nutarę išsiaškinti, kur laiškai užkliuvo, susisiekėme su ambasada.
Aha, o kuo čia dėta ambasada? Nežinia, kaip nutiko, bet Companies House registre visų dabartinių LNB valdybos direktorių adresai tokie pat, kaip LR ambasados Londone adresas. Grynas sutapimas, ar ne?! Taigi, Ambasada atrašė, kad laiškus gavo ir persiuntė JKLB (Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenei). Kam konkrečiai - nenurodė. Maždaug tuo pat metu atkeliavo atsakymas iš p. Asanavičiūtės. Į klausimus dėl lėšų ir įgaliojimo, nei žodžio, tik pranešė, kad rugpjūčio 17 d. vyks teismo posėdis ir apie priimtą sprendimą LNB akcininkai bus informuoti. Praėjo mėnuo – aūūū... Patriūbyk į užpakalį, kaip sako lietuvių liaudis.
Tai, kad Asanavičiūtė neatsakinėja į klausimus, o tie, kurie klausinėja, metami iš bedruomenės ar kitaip užtildomi, JK lietuviai įsitikino nuo pat pirmų Asanavičiūtės pirmininkavimo dienų. Žmonės kontroliuojami gąsdinimais ar atviromis patyčiomis. Net nuo saviškių slepiama informacija, ką atskleidžia čia papasakota laiškų istorija; juk aiškiau negu aišku, kad visi laiškai iš ambasados buvo perduoti JKLB pirmininkei p. Asanavičiūtei, o ši nematė reikalo persiųsti juos kitiems LNB direktoriams. Štai tokie kandidatės į Pasaulio lietuvių atstovus Seime darbo metodai. Ir tai toli gražu ne viskas. Laukite tęsinio.”
3) „Ne mano kandidatė! Tęsiu toliau. Ačiū komentuotojams. Ypač ačiū pateikusiems nuorodą į L Ryto straipsnį – man nereikės ieškoti. Atsiprašau tų, kurie skundžiasi, kad painu. Turėkite kantrybės, mat einu atbula – nuo dabarties į praeitį. Tai todėl, kad taptų aišku, koks šnipštas išėjo iš prieš maždaug penkis metus p. Asanavičiūtės išpūsto burbulio.
Prieš savaitę minėjau, kad p.Asanavičiūtei ir kitiems LNB direktoriams siųstame laiške vienas iš klausimų buvo šis - koks sprendimą priėmė prieš metus įvykęs teismas, kuriame atsakovais buvo patraukti Lietuvių Sodybos pirkėjai. Asanavičiūtės atsakė aptakiai, kad teismų sprendimų nekomentuoja. Ne komentarų buvo prašyta. O jau priimti teismo sprendimai nėra jokia paslaptis. Pasitelkiau savo žurnalistinę patirtį ir išsiaiškinau, jog visas pretenzijas Sodybos pirkėjams teismas atmetė, o ieškovams, t.y. Asanavičiūtės pusei, buvo nurodyta padengti ne tik savo, bet ir atsakovų advokatų išlaidas. Nežinau, kuo Sodybos pirkėjai buvo apkaltinti – neteisėtu įsigijimu, ar kitais iš piršto laužtais dalykais, kurių šioje byloje apstu. Aišku viena - Asanavičiūtei toks teismo sprendimas labai nemalonus. Bet įdomu, kas buvo suinteresuotas kurpti bylą, aiškiai pasmerktą pralaimėjimui? Advokatai? O gal Asanavičiūtė? Gal poniai naudinga tempti gumą, kol galbūt pavyks prasmukti į Seimą? Patogu, nes prisidengus, kad vyksta teismo procesas, galima išsisukti nuo klausimų. Patogu, nes galima naudoti kaip priežastį šalinti iš JKLB tuos, kas prieštarauja tokiam bereikalingam JKLB lėšų švaistymui.
Štai ir priėjau prie to straipsnio Lietuvos Ryte, nuorodą į kurį paslaugiai įdėjo vienas iš praeitos savaitės įrašo komentatorių. Pavadinimas skambus, bet ne bendruomenė mane (ir dar apie 20 kitų JKLB narių) „išspyrė“. Ir net ne JKLB suvažiavimas tai padarė. Ir kažin, ar JKLB valdyboje buvo priimtas sprendimas, nes nė vienas iš pašalintųjų negavo nei kvietimo į posėdį, kuriame sprendžiamas jų likimas, nepaisant, kad daugelis priklausė organizacijai po 10 irbuvo labai aktyvūs, nei posėdžio protokolo kopijos, nors buvo kreiptasi su prašymu protokolo kopiją pateikti. Pranešimas apie pašalinimą suregztas angliškai, nors JKLB veikla skirta lietuvybei išsaugoti ir todėl viskas vyksta lietuvių kalba. Jame sakoma: „We believe that the long term interests of the Lithuanian Community are better served without your participation in the Association.“ (Esame įsitikinę, kad ilgalaikiams Lietuvių bendruomenės interesams bus geriau be jūsų dalyvavimo Asociacijos veikloje.) Vienodi laiškai visiems pašalintiesiems. Labai sovietiška, sakyčiau, kai nusprendžiama, kad dėl šviesios ateities tuos ar kitus reikia pašalinti, užtildyti ar sunaikinti.
Minėtą straipsnį galite perskaityti patys. Noriu atkreipti dėmesį į keletą p. Asanavičiūtės paskleistų melų. Melas, kad Sodyba buvo parduota už mažesnę kainą, negu rinkos, nes pardavimas vyko ne iš po skverno, o per nekilnojamo turto agentūrą, pirkėjo laukta ar ne pusantrų metų.
Dar vienas melas, kad aš esu patraukta į teismą. Kai straipsnis buvo išspausdintas, raštu kreipiausi į p. Asanavičiūtę, reikalaudama pateikti faktus, nurodant teismo, kuriame yra man užvesta byla, pavadinimą ir bylos numerį. Atsakymo nesulaukiau. Nesulaukiau ir jokio šaukimo į jokį teismą. Melas liko – pagaliau gavau galimybę tą melą demaskuoti.
Dar vienas melas – cituoju: „Anot JK lietuvių bendruomenės pirmininkės, šiuo metu siekiama atgauti bent tai, kas liko atskaičius skolas.“ Tai visiška netiesa, nes Sodybą už skolas perėmę ir ją pardavę kreditoriai būtent tai ir siūlė. Be teismų, be išlaidų advokatams. Asanavičiūtei netiko, jai rūpėjo užvesti bylą, ji apsiskelbė, kad išgelbės Sodybą. Kodėl tuo metu (tai buvo 2014 m) kojų JK dar apšilti nepėjusiai Asanavičiūtei staiga parūpo „gelbėti“ Sodybą? Laukite tęsinio.“
4) „Ne Asanavičiūtei! 4 dalis.Taigi, kas įvyko su Sodyba ir kodėl buvo užsukta teismų karuselė?
2013 – 2014 m. Svarbūs metai. 2013 m. vasarą į JK atvyko p. Asanavičiūtė. Nusileido tiesiai į glėbį Krikščionių bažnyčios, kuri susikūrė Tikėjimo žodžio Lietuvoje skleidėjams persikėlus į JK, ir giliai įsišaknijo tarp Londono lietuvių. Įsidarbino vadybininke „Lituanica“. Greitai įstojo į JKLB, vėliau buvo išrinkta į JKLB valdybą. Aš nuo 2012 kovo mėn buvau JKLB valdybos pirmininkė. Visiems aktyviems žmonėms durys buvo atviros.
Dabar keli žingsniai į istoriją. JK lietuvių organizacija (JKLB0, kurios ankstesnis pavadinimas – Didžiosios Britanijos Lietuvių Sąjunga (DBLS) veikė nuo pokario laikų ir nuo tada valdė didžiąją dalį Lietuvių bendrovės (LNB), kuriai priklausė ir Lietuvių sodyba, akcijų. Kaip akcijų paketo valdytoja JKLB tvirtina LNB direktorių valdybą.
Lietuvių sodyba vertėsi sunkiai. 2011 m. pabaigoje iš kitos JK lietuvių organizacijos (Lietuvių sporto ir socialinio klubo) tuometiniai LNB direktoriai pasiskolino 150 tūkst. svarų. Paskolos tipas „secured loan“, t.y. kai už paskolą yra įkeičiamas turtas ir jeigu paskola laiku negrąžinama, kreditorius turi teisę perimti įkeistą turtą.
2013 pavasarį be išankstinio pranešimo vienu kartu atsistatydino visi LNB direktoriai, kurie LNB vardu ir buvo paėmę minėtą paskolą. Paskyrus naują direktorių valdybą išaiškėjo, kad atsistatydinusieji paliko ir paslėptų skolų – neatsiskaityta už paslaugas bei prekes su tiekėjais, nesumokėti mokesčiai, viso arti 200 tūkst. Tiekėjai reikalavo iškelti bankrotą. Reikėjo skubiai padengti skolas.
Bankai neskolino, nes Sodyba užstatyta. Teko kreiptis į tuos pačius, jau anksčiau 150 tūkst. svarų paskolą suteikusius kreditorius. Kreditoriai sutiko suteikti papildomą paskolą su sąlyga, kad jų paskirti asmenys perims pašlijusį Sodybos administravimą, nes paskirtieji LNB direktoriai konfiktavo ir su Sodybos vadybininkais, ir tarpusavyje. Bet po policijos raporto apie visą eilę konfliktų ir muštynių per lietuvių susibūrimus (per 10 m. užregistruota arti 30 epizodų) vietos savivaldybė panaikino licenziją prekiauti alkoholiu. Toliau tęsti Sodybos verslo (pobūvių rengimas) tapo neįmanoma.
Tokioms aplinkybėms susiklosčius kreditoriai pareikalavo grąžinti paskolą ir neliko nieko kito kaip priimti skaudų, bet neišvengiamą sprendimą - parduoti Sodybą.
Būtent tada p Asanavičiūtė pradėjo reikštis - reikalavo ne tik informacijos apie pasirinktas nekilnojamojo turto agentūras, nors informacija buvo prieinama internete, bet ir teisės prižiūrėti patį pardavimo procesą. Įdomus noras prižiūrėti agentūros darbą, bet buvo pradėta ieškoti būdų, kaip tai praktiškai įgyvendinti.
Netrukus laiko p. Asanavičiūtė apkaltino mane ir keletą kitų JKLB senbuvių kenkėjiškumu ir manipuliuodama JKLB narių emocijomis dėl Sodybos sukurstė JKLB narius stabdyti mano kaip JKLB pirmininkės įgaliojimus. Kreditoriai praradę pasitikėjimą, kad paskola bus grąžinta, pasinaudojo „secured loan“ teise perimti įkeistą turtą.
Tada p.Asanavičiūtė pareiškė, kad „išgelbės“ Sodybą, paduos kreditorius į teismą ir susodins visus, ir mane, į kalėjimą. Lyg to laukę prisistatė advokatai, aptarnaujantys lietuvišku alumi Britanijoje prekiaujančią įmonę.
Mano pašalinime iš pirmininkės į JKLB įstatus buvo nusispjauta, dalyvavo ir balsavo net tie, kas niekada nebuvo JKLB nariai. Pats tikriausias susidorojimas. P. Asanavičiūtė perėmė vadžias ir teismo procesas, buvo užsuktas. Penkeri metai, kantriai laukiau kuo baigsis tie teismai - jokio rezultato. Užtat pinigai advokatams žarstyti saujomis. Netikite? Paprašykite sąskaitų – JKLB revizijos komisija turi teisę jas gauti. Ar gavo?
Kodėl Asanavičiūtei reikėjo teismo? Kad pagąsdintų ir kad įtikintų kitus savo teisumu. Juk galvojama taip - jeigu iškeliama byla, tai tas, prieš ką byla iškelta yra kaltas. Yra toks pasakymas – „užtampyti teismuose“, kurį naudoja sukčiai prieš tuos, kurie atskleidžia jų aferas. Svarbu apkaltinti. Nors atsakovai teisme yra kreditoriai, bet nuolat meluojama, kad ir aš patraukta į teismą.
AŪŪŪ p. Asanavičiūte!!! Jau keli metai prašau nepriprašau, kad pateiktumėte man iškeltos bylos numerį ir teismo, kuriame ta byla nagrinėjama, pavadinimą. Ar gaila?
Asanavičiūtei trūks pliš rūpėjo tapti JKLB pirmininke. Metus pasitrynusi ji užčiuopė, kad toji pozicija suteikia galimybę tiems, kas to trokšta ir sugeba pasiploninti liežuvį, prisiplakti prie valdžios – prie ambasadorių, prie politikų. Na bent jau prie Žygimanto Povilionio, kuris yra pagrindinis Asanavičiūtės stūmėjas į Seimą.
Tačiau 2014 m. rudenį p. Asanavičiūtės užmojai taip toli nesiekė. Pasinaudosiu populiariu posakiu, „kas galėtų paneigti“, kad p. Asanavičiūtė sunkmečio dėl Sodybos metu pajuto progą supriešinus JKLB narius perimti JKLB vairą ir palaipsniui perduoti Sodybą į privačias rankas. Kokiu būdu? Ogi pigių akcijų emisija! Tokių užuominų girdėjau. Ir ne kartą. Aplink Sodybą it krankliai ėmė sukiotis įdomiais būdais prakutę veikėjai, tik trūko jų sumanymams palankaus JKLB pirmininko. Aišku, visos schemos rezgamos užkulisiuose, ir kol jos neįvyksta, nieko neįrodysi, o kai įvyksta – šaukštai po pietų. Buvo ar nebuvo toks planas? Nesiimu spėlioti. Bet ar ne dėl to tas dantų griežimas virtęs nesibaigiančių teismų karusele eikvojant lėšas, kurios seniai galėjo būti JKLB sąskaitoje ir naudojamos lietuviškai veiklai, ypač JK gyvenančių lietuviukų lavinimui, kad savo kalbos ir kultūros nepamirštų. Dabar jos švaistomos advokatams. Vien dėl to, kad kuo ilgiau būtų palaikomas bliūkštantis Asanavičiūtės- „Sodybos gelbtojos“ įvaizdis.“
Jei bus daugiau, tai papipldysiu.
M. Luinys
Šaltiniai:
https://www.facebook.com/groups/179339032414942/permalink/1275426642806170
https://www.facebook.com/zita.cepaite/posts/10219198136731407
https://www.facebook.com/zita.cepaite/posts/10219242825968610
https://www.facebook.com/zita.cepaite/posts/10219254513900801
Atskirais postais citatos sudėliotos FB grupėse „VLB ir V-16 be cenzūros“
https://www.facebook.com/groups/179339032414942
ir „PLB be cenzūros“
https://www.facebook.com/groups/184911029390335